Latvijos lietuvių vaikų gyvenimas Lietuvos pasienyje

LATVIJOS LIETUVIŲ VAIKŲ SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PROBLEMOS LIETUVOS PASIENIO ZONOS MOKYKLOSE

(2000 – 2008 m.m.)

Asimiliacija  - tai tautinių mažumų dalies supanašėjimas su daugumos tautine grupe (kultūrinių ir socialinių skirtumų nebuvimas).

Diskriminacija - žmogaus arba tam tikros žmonių grupės teisių apribojimas arba atėmimas (suteikimas), remiantis jų kolektyviniais bruožais.

Integracija – tai tautinio tapatumo išlaikymas ir kartu gebėjimas dalyvauti daugumos kultūroje ir visuomenėje.

Marginalizacija – padėtis, kai žmogus arba žmonių grupė praranda savo pradinį tautinį tapatumą ir savo tautinės mažumos paramą, tačiau neįgyja pakankamai įgūdžių ir (arba) visaverčio pripažinimo kitoje – paprastai daugumos – grupėje.

Socialinė atskirtis – padėtis, kai tautinė mažuma ar atskiri jos nariai neturi arba turi ribotas galimybes dalyvauti šalies ekonominiame, politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Tautinė tapatybė – tai asmens identifikavimasis su tam tikra tauta.

Emigrantai – asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ir ketinantys apsigyventi nuolat ar ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui kitoje šalyje.

Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės.

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Tautinė mažuma – tai tautinė bendrija, turinti kalbą, kultūrą ir bendras tradicijas, tačiau gyvenanti ne savo tautos valstybėje.

Lituanistinė mokykla – švietimo įstaiga užsienyje, per kurią palaikoma ir skleidžiama lietuvybė, įvairiapusiškai supažindinama su Lietuva ir kurioje sudaromos sąlygos saviraiškai lietuvių kalba.

                       

Studijuodama vaikystės pedagogiką Klaipėdos universitete rašiau diplominį darbą apie vaikų socializacijos faktorius. Baigdama socialinio darbo magistrantūrą Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos institute nagrinėjau mokyklinio amžiaus emigrantų vaikų socializaciją, kylančias socialines ir pedagogines problemas tėvams išvykus uždarbiauti į užsienį. Todėl teko susidurti su mūsų tėvynainiais, kurie 1990 m. sovietinėms respublikoms atgavus nepriklausomybę, kaimyninėje valstybėje tapo emigrantais.  Lietuvos ir Latvijos istorija, pasienio gyventojų  kontaktai lėmė tai, kad abipus sienos  gyvenama mišriai: Latvijoje palei sieną daug kur galima rasti lietuviškų kaimų, o Lietuvos pasienyje esama latvių gyvenviečių. Neretos ir mišrios šeimos, būta bendrų tradicijų, švenčių. Prieškario Latvija lietuvius traukė kaip ekonomiškai geriau išsivystęs kraštas. Dalis lietuvių įsikūrė Latvijoje sovietmečiu, grįžę iš tremties, kita dalis - ieškodami geresnio, saugesnio gyvenimo. Pasienyje su Latvija yra šie rajonai: Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Zarasų. Su Lietuvos Respublika ribojasi Liepojos, Saldaus, Jelgavos, Bauskės, Duobelės, Aizkrauklės, Jekabpilio, Daugpilio rajonai.



Foto: AB.

Sunkiausias laikotarpis Lietuvos ir Latvijos pasienio gyventojams prasidėjo nuo 1991 m., kai atsirado pasienio punktai ir pasų kontrolė. Lietuvos – Latvijos siena yra 568 km. ilgio, tačiau pasienio punktų buvo vos 28, o seni keliai, vedę į kaimyninę šalį, perkasti grioviu. Už nelegalų sienos perėjimą grėsė administracinė bauda. Autobusų eismas provincijoje yra sumažėjęs iki minimumo arba jo visai nelikę, sienos perėjimas daug kur tapo neišsprendžiama problema. Pagal tradiciją Latvijos lietuvių vaikai lanko Lietuvos mokyklas, todėl moksleiviams buvo pasunkėjęs  mokyklos lankymas kitapus sienos dėl pasieniečių darbo grafiko ir reikalaujamo notaro patvirtinto tėvų sutikimo. Dėl nutrauktų kontaktų kai kurie pasienio regionai ir jose esančios mokyklos ėmė merdėti ir nykti. Važiuoti  į kitą šalį atsivežti vaikų geltonieji mokyklų autobusiukai negali, tad sumažėjus mokinių skaičiui buvo imtasi pasienio mokyklų pertvarkos.

2007 m. Šengeno sutartis panaikino sieną tarp mūsų valstybių, tačiau sukurtas politinis – socialinis  barjeras tebegyvuoja.

Lietuviško mokinio krepšelio į pasienio mokyklas Latvijos  lietuvių vaikai  neatsineša. Kadangi Latvijos lietuvių vaikų tėvai gyvena ne Lietuvoje, gauti materialinę paramą, nemokamą maitinimą iš Lietuvos savivaldybių socialinės paramos skyrių šie mokiniai pagal Lietuvos įstatymus negali. Dauguma šių vaikų gyvena vienkiemiuose arba nedidelėse Latvijos pasienio gyvenvietėse, todėl jų pasiruošimas pirmai klasei yra nepakankamas. Lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus šiems moksleiviams yra sudėtinga dėl nesureguliuoto viešojo transporto eismo grafikų  tarp kaimyninių valstybių. Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija patvirtino “Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą“, kurioje apie kaimyninės baltų valstybės ( kaip ir apie tarmių ) kalbos dėstymą  pasienio regiono mokyklose  nekalbama. Kaip matome, mokyklų bendruomenės ne visas problemas yra pajėgios spręsti savo jėgomis.

Globalinės tendencijos (pirmiausia diasporos ir migracijos) reikalauja adekvačių edukacinių sprendimų ir išplečia socializacijos problemų ratą už Lietuvos ribų. Remiantis Latvijos Natūralizacijos valdybos duomenimis, Latvijoje gyvena apie 31 000 lietuvių kilmės asmenų, iš kurių apie 12 000 gyventojų turėjo Latvijos ne piliečio statusą. Kasmet didėja Lietuvos pilietybę turinčių asmenų skaičius, kuris dabar siekia apie 2 000 gyventojų. Miestuose gyvena apie 53 proc. lietuvių, 47 proc. – rajonuose (kaime).

Kaip matome  lentelėje (priedas 1), Latvijos Respublikoje 2006 – 2007 m. veikė 8 ugdymo įstaigos, kurias lankė 395 Latvijos lietuvių vaikai. Visi šie lietuviški centrai laikosi Latvijos lietuvių  entuziazmo dėka ir yra Latvijos miestuose, todėl nepasiekia lietuviškų Latvijos pasienio kaimų bei gyvenviečių.

 Baltijos Asamblėjos  Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas  2001 m. reikalavo sukurti būtinas sąlygas laisvam bendrojo lavinimo moksleivių ir studentų judėjimui per sieną, taikant supaprastintas vizų ir sienos kirtimo procedūras. Siūlė numatyti bendrą ir veiksmingą važiavimo viešuoju transportu lengvatų sistemą bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviams bei aukštųjų mokyklų studentams abipus sienos esančiose savivaldybių teritorijose pagal Baltijos valstybių pasienio rajonų bendradarbiavimo programą, vadovaujantis bendros  Baltijos švietimo erdvės principais. 2004 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Nacionalinė demografinės (gyventojų) politikos strategija, kurioje pažymėta, kad  deramai nesureguliuota užsieniečių ( kuriems galime priskirti ir  Latvijos lietuvių nepiliečių vaikus) mokymosi Lietuvos švietimo įstaigose tvarka, todėl  baigusieji mokslus gali tapti nelegaliais imigrantais. Nuo 2004 metų tapus pilnateise ES nare, Lietuva dalyvauja Europos Bendrijų iniciatyvose. 2004–2008 m. laikotarpiu buvo vykdoma  Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (Bendrijos iniciatyvai INTERREG įgyvendinti), kurios tikslas - kelti ir stiprinti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį ir mažinti pasienio regionų plėtros netolygumus, aktyvinti valstybių narių bendradarbiavimą per sieną. Taip pat programa atitinka Vyriausybės strateginius prioritetus, pagal kuriuos numatyta siekti subalansuotos plėtros, pasienio regionų socialinio ir ekonominio vystimosi ir kt. Lietuvos apskritys bei savivaldybės dalyvauja šešių euroregionų veikloje. Naujųjų ES valstybių regionas BARTUVA  sukurtas 2000 m., jam priklauso Skuodo, Palangos, Kretingos savivaldybės bei Latvijos - Virgos, Bartos, Dunikos, Kaletos, Nicos, Rucavos savivaldybės. Pagal Lietuvos euroregionų pagrindines veiklos kryptis ir kitų šalių patyrimą euroregionuose siekiama  kooperacijos socialinių paslaugų, mokymo, kultūros sferose tikslų, keitimosi profesinėmis, socialinėmis bei mokyklinėmis grupėmis. 2005 m Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė Rekomendaciją valstybėms narėms dėl kaimyninių kalbų mokymo pasienio regionuose,  kur sakoma, jog „skatinti vietos ir regionų švietimo skyrius užmegzti kontaktus su pasienio partneriais, dalintis žiniomis ir patirtimi, bendradarbiauti, siekiant įveikti administravimo ir švietimo organizavimo skirtumus ir remti šios srities pastangas; Pradėti arba tęsti dialogą su kaimyninėmis šalimis dėl keitimosi informacija apie jų mokymo sistemas ir politiką, rengti bendras programas ir plėtoti bendradarbiavimą švietimo srityje. Tokios programos turėtų padėti švietimo institucijoms plėtoti ilgalaikius tarpvalstybinius santykius, inicijuoti švietimo projektus, kurių tikslas - pasienio regionuose gyventi ir dirbti reikalingų įgūdžių formavimas, didinti tarpvalstybinių mainų ir vizitų į pasienio regionus skaičių ir rengti specialias mokymo priemones. Atsižvelgiant į esamų Europos programų teikiamas galimybes, stiprinti arba kurti teisines sąlygas mokymo mobilumui pasienio regionuose, įskaitant apsikeitimus moksleiviais ir studentais ir vizitus į kaimynines šalis, taikant kiek galint paprastesnes administracines procedūras, kurios nekliudytų mobilumui ir jo nevaržytų.  Panaikinti teisines ir kitas kliūtis, kurios trukdo kompetentingiems atitinkamos šalies mokytojams dirbti pagal specialybę pilną darbo dieną arba dalį jos kitoje sienos pusėje esančiose partnerių mokyklose, išlaikant visas su darbu susijusias teises ir sąlygas. “Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centras  2006 m. pradėjo projektą “Lietuvių ir latvių kalbų pamokų  ciklas pasienio regionuose.” Projekte dalyvavo Žagarės, Žeimelio, Židikų, Milikonių vidurinės mokyklos, Naujosios Akmenės, Biržų  gimnazijos. 2007 m. įkurtos „Lietuvos ir Latvijos forumo“ asociacijos veiklos uždavinys – suburti ir koordinuoti institucijas bei pavienius asmenis, besidominčius dviejų baltų tautų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – bendradarbiavimo stiprinimu ir plėtojimu. 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisija patvirtino 2007-2013 m. Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos programą. Pagal šią programą teikiama Bendrijos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) konkretiems Latvijos ir Lietuvos regionams, esantiems abipus sienos Latvijoje – Kuršo, Latgalos ir Žiemgalos sritims, Lietuvoje – Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Utenos apskritims. Programa sudaryta remiantis šiais prioritetais: siekiama padėti plėtoti verslą, darbo rinką, mokslinius tyrimus ir technologijas bei padidinti vidinį ir išorinį pasienio regionų prieinamumą. 2008 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos sudėtyje patvirtintas finansavimas 19 projektų (priedas 3), iš jų nėra nė vieno, skirto švietimo įstaigų bendradarbiavimui per sieną. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdo patvirtintą Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategiją ir šios strategijos įgyvendinimo 2007-2010 metų priemonių planą, Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programą  (priedas 4), tačiau kaip matome, tai daugiau parama renginiams lietuvių etninės kultūros, tapatumo išsaugojimui didžiuosiuose Latvijos Respublikos miestuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria nemažą paramą  iš užsienio grįžtantiems lietuvių kilmės vaikams, nemokantiems lietuvių kalbos, bet pasienio zonos Latvijos lietuviai dažniausiai moka abi kalbas. Užsienio lietuvių rėmimo centras  skatina užsienio lietuvių aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, bet pasienio zonos Latvijos lietuviams yra nelengva įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokykla visuomenėje atlieka labai svarbią individų dislokacijos įvairiose visuomenės pozicijose funkciją – taikydami gautą išsilavinimą žmonės gauna geresnį arba blogesnį darbą, pakliūna į aukštesnę arba žemesnę socialinę stratą, naudojasi skirtinga socialine galia.

 Nors Lietuvos – Latvijos pasienio moksleivių pedagoginės – socialinės problemos per 20 nepriklausomybės metų yra įsisenėjusios, bet moksliniame lygmenyje per šį laikotarpį nėra tyrinėtos. 2007 m. patvirtintame 2008-2012 m. ekonominės migracijos tyrimų plane  numatoma, jog Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo plėtotės centras, gaudami finansavimą iš  ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto, 2010-2011 m. tirs   laisvos darbo jėgos judėjimo Europos Sąjungoje poveikį bendrojo lavinimo mokykloms (mokinių skaičiui ir nacionalinei sudėčiai, mokyklų tinklo optimizavimui, mokytojų darbo rinkai, ugdymo turiniui bei dėstymo kalbai).



Foto: A.B.

Pastaruoju metu daugiausia pasienio regiono problemas gvildena Klaipėdos universitetas. Klaipėdos universiteto Pasienio studijų centras įsteigtas 2000 m. Pagrindinė PSC mokslinių taikomųjų tyrimų tema yra sienos, kaip barjero įtaka, mainams abipus sienos. PSC tyrimų rezultatai skirti gyvenantiems pasienio regionuose, pasienio teritorijose, institucijoms, norinčioms ir siekiančioms plėtoti kontaktus bei veiklas su kaimynais už sienos. Klaipėdos universiteto Regioninės politikos ir planavimo instituto vienas iš  darbo prioritetų yra švietimo institucijų veiklos pilietiškumo ugdymo tyrimas. Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis yra regiono socialinės situacijos diagnozė pagal svarbiausius kriterijus (žmonių išteklius, institucijų veiklą irk t.). Tyrimų uždaviniai: analizuoti Lietuvoje vykdomą demografinę politiką: žmonių išteklių kiekybinę ir kokybinę kaitą, migracijos priežastis ir pasekmes; tirti pilietinės ir žinių visuomenės formavimosi prielaidas regionuose. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas įkurtas 2003 m. Institute vykdomi moksliniai tyrimai orientuojami ir šiomis  kryptimis: regioninės istorijos tyrimai, Baltijos regiono kultūrinė antropologija.

Mokslininkai  geografai Baubinas R. ir  Stanaitis S. nagrinėjo gyventojų skaičiaus ir tankumo kaitą Lietuvos ir gretimų valstybių pasienio rajonuose  1959 – 1997 metų laikotarpiu, taip pat  geografines gyventojų skaičiaus dinamikos Lietuvos pasienyje prielaidas.  Burneika D. iš Geologijos ir geografijos instituto Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu ir vykdant derybų su ES ir Lietuvos dalyvavimo ES institucijų veikloje koordinavimo bei Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo programą atliko studiją apie narystės Europos Sąjungoje įtaką verslo sąlygoms  Lietuvos pasienio regionuose.  Kalbininkai, etnografai Merkienė I.R., Paukštytė – Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž.B. atlikę lietuvių etninio lauko tyrimą Latvijos pasienyje 2005 m.  parašė monografiją “ Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos.” Žymus lietuvių kalbos tyrinėtojas Garšva K. išleido knygą „Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija),“ kurioje aprašytos visos išlikusios lietuviškai kalbančių gyventojų  salos ir Lietuvos - Latvijos pasienyje. Prof. habil. dr. R. Grigas sudarė įvairių sričių mokslininkų straipsnių rinkinį ir 1996 m. išleido monografiją “Paribio Lietuva. Sociologinė Paribio gyventojų integravimosi į Lietuvos valstybę apybraiža.” Daug autorių domėjosi tautinio tapatumo problema: Taljūnaitė M., Antinienė D., Kuznecovienė J., Donskis L., Juozeliūnienė I., Kuzmickaitė L., Valantiejus A., Statkus N., Beresnevičiūtė V., Aleksandravičius V. Mokslininkas pedagogas Šetkus B. išsamiai nagrinėjo latvių mokyklas Lietuvoje 1918 – 1940 m. 2001 metų pabaigoje Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija inicijavo tyrimą apie mokymąsi įvairiatautėje, daugiakalbėje aplinkoje. Tyrimo tikslas buvo išnagrinėti socialines pedagogines vaikų ugdimosi sąlygas Rytų Lietuvoje, giliau išsiaiškinti iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Tyrimo vykdymui pasitelkti VPU sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos ir Lietuvos socialinių tyrimų instituto moksliniai bendradarbiai, Lietuvos konfliktų prevencijos centro darbuotojai. Ankstesni šios srities tyrimai rodė, kad tautinio tapatumo įvairovė mišriuose tautiniu požiūriu Lietuvos arealuose  tampriai persipynusi su konkrečiais kultūrinio ir pilietinio tapatumo tipologiniais dariniais.  Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto atliktas tyrimas, kurio metu 162 išeiviai pildė anketas, 46 žmonės apklausti giluminio interviu būdu ir suburtos 3 vadinamosios fokus grupės. Lietuvių išeivijos instituto tyrimas buvo vykdomas 2007 metų birželio-2008 metų vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo išeiviai iš Lietuvos, kurie gyvena Austrijoje, Airijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, JAV, Japonijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kai kurie pargrįžėliai į Lietuvą. Emigrantai iš Lietuvos yra linkę išsaugoti kalbinius saitus su gimtine ir skatina vaikus mokytis kalbėti lietuviškai, bet susiduria su pluoštu problemų - nuo vaikų pasipriešinimo iki mokslui tinkamų priemonių trūkumo. Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tyrė doc. dr. Vilma Žydžiunaite, prof. dr. Liudmila Rupšiene, doc. dr. Ramute Kučinskienė ir kiti mokslininkai.
                                                        Autorė: Genovaitė Jazbutytė-Stonkienė




Foto: A.B.   

Foto: A.B.

Foto: A.B.